vierninkas

×viẽrninkas (-ykas), -ė (sl.) smob. (1) patikėtinis, įgaliotinis: Tai ponų viẽrninkas ant miško J. O kupčius turėjo labai sau viernyką ištikimą LTR(Vs). Tujai mano viẽrnykas, o tu mano pinigus pavogei? MitVI72(Užp). Šitas numirėlis tau reiks suvalgyt, lig aš pagrįšiu; jeigu suvalgysi, tai būsi mano viernykė, ė jeigu ne, tai aš tave užmušiu BsPII295(Jž). Žmogau, žmogau, o tei prietelka viernykė! DS350(Vlk).